Vasaros stovyklos tampa galimybe vaikams ne tik turiningai praleisti laiką, bet ir nerti į naujas patirtis, kurių jie negali išbandyti per mokslo metus. Vienintelė tokia Lietuvoje muzikos kūrybos mokykla „Muzikalkė“ kviečia į jau devintus metus vyksiančią stovyklą „4’33“.
Nuo pat pirmųjų metų su vaikais patirtimi besidalijantis stovyklos vadovas kompozitorius, džiazo atlikėjas, grupės „Brave Noises“ įkūrėjas bei lyderis Mantvydas Leonas Pranulis, šiais metais pelnęs Auksinį scenos kryžių už muziką spektakliui „Sala, kurios nėra“, pasakoja, kuo ši rugpjūčio 13–19 d. įkvepiančioje aplinkoje Trakų rajone vyksianti stovykla yra ypatinga ir kodėl iš čia vaikai išvažiuoja pasikeitę.
Kaip atskleidžia M. L. Pranulis, ne kartą yra girdėjęs, kad „Muzikalkės“ muzikos kūrybos vasaros stovykloje „4’33“ dalyvavę vaikai atrado tą tikrąjį malonumą muzikuoti ir kartu patyrė, ką reiškia kurti.
– Mantvydai, ne vienus metus esi „Muzikalkės“ stovyklos vadovas. Ką apskritai kūrybinės stovyklos duoda jaunam žmogui ir kodėl verta savaitei kažkur važiuoti, kad pamuzikuotum?
Stovykloje vadovauju nuo pat jos atsiradimo – šie metai bus jau devinti ir kas kartą su jauduliu laukiu to laiko. Stovyklos man pačiam yra šventė: proga daug ko išmokti, daug ką patirti. Manau, vaikai atvykę į mūsų stovyklą gali pasisemti tokių patirčių, kokių niekada anksčiau nėra turėję. Pirmiausia, tai – bendruomeniškumo, saugumo jausmą visiems susijungiant pasitelkus vienijančią, artimą temą – muziką.
Vaikai buriasi į grupes, atlieka savo kūrybą ir paskaitose, kurias veda profesionalūs muzikos srities vadovai bei žymūs svečiai, gauna daug naujų žinių, praktinių patarimų įvairiose kūrybos srityse – to kitose, labiau tradicinėse, stovyklose ar mokyklose per mokslo metus tiesiog nėra. Čia galima susipažinti ir su elektronine muzika, ir su akademine kompozicija, džiazu, kitomis skirtingomis meno formomis, gauti patarimų iš garsių dainų kūrėjų, režisierių, muzikantų. Taip pat pasisemti įkvėpimo kurti ir groti laisvai – patiriant malonumą ir ugdantis pasitikėjimą savimi, o ne bandant pataikyti į kažkokį kitų suformuluotą standartą, rėmus.
– Sakai, tokių kūrybinių patirčių vaikams trūksta mokyklose per mokslo metus?
Šis formatas visiškai kitoks, skiriasi nuo to, kaip su muzikavimu ir kūryba vaikai susiduria dažnoje mokykloje. Skatiname vaikus pažinti šiuolaikiškiausią, šiandieną pulsuojančią muziką – tai, kas šiuo metu „ant bangos“, kokios tendencijos, bet kartu su tokia muzika ir kūryba, kuri atneštų džiaugsmo, būtų artima. Taip pat itin svarbu, kad vaikus skatiname mąstyti ir atrasti tai, ko jie nori būtent patys, o ne tą, kas jiems yra prikišama.
Tą patvirtina ir patys stovyklų dalyviai: jie sako, kad čia jaučiasi visiškai kitaip nei savo mokyklose. Kūryba pas mus laisva, bet kartu mes padedame jiems pasiekti savo kūrybinių tikslų, tik be streso ir įtampos.
– Kaip vaikai žiūri į muzikos kūrybą ir muzikavimą, kai jų nevaržo taisyklės?
Jie atsipalaiduoja. Ne kartą esu iš vaikų girdėjęs, kad jie čia atrado tikrąjį malonumą groti, muzikuoti su kitais ir kartu patyrė, ką reiškia kurti, ieškoti bendrų kūrybinių sprendimų grupėse. Beveik be išimčių, stovyklos dalyviai visiškai atsiduoda tokiai nesuvaržytai sistemai ir noriai leidžiasi į naujus pažinimus.
– Galbūt iš kūrybinio darbo su vaikais pasisemi įkvėpimo ir sau?
Stovykloje buvo sukurta tokių kūrinių, kuriuos pats būčiau norėjęs sukurti! (juokiasi). Vaikai dažnai sukuria itin savitus ir įtaigius kūrinius. Pats iš jų visada mokausi „šviežumo“, taip pat – išklausyti ir gerbti nuomonę. Manau, tos žmogiškumo pamokos ir ryšys su vaikais man yra didžiausios vertybės, kurias parsivežu iš kiekvienos stovyklos. Vieną savaitę čia visi gyvename mūsų pačių susikurtame pasaulyje.
– „Muzikalkės“ stovykla pavadinta ir įkvėpta John Cage asmenybės ir jo bene garsiausio kūrinio 4’33”. Kaip tai atsispindi stovyklos filosofijoje ar veiklose?
John Cage – vienas ryškiausių amerikiečių kompozitorių, eksperimentinės muzikos pradininkas. Jo kompozicija 4’33’’garsi tuo, kad pirmą kartą atlikta 1952 metais ji ne tik sukėlė tikrą ažiotažą, bet ir tuo, kad pasiūlė visiškai naują požiūrį į muziką, garsą ir kūrinį. Scenoje atlikėjai 4 minutes ir 33 sekundes tiesiog tyli, o muzika vystosi iš atlikėjų, auditorijoje ir aplinkoje besirandančių garsų. Anksčiau kiekvienoje stovykloje sau patiems darydavome šį performansą – reikės pakartoti ir šįmet!
Mes skatiname vaikus mąstyti plačiau ir laisviau, kad jų kūryba atsispirtų nuo idėjų, nuo to, kuo jie nori pasidalinti, pasakyti ar savaip ištransliuoti pasauliui. Manau, John Cage yra puikus tokio kūrėjo ir tokios kūrybos pavyzdys.
– Tikriausiai tokia dvasia vykstanti stovykla iš tiesų išlaisvina vaikus kurti?
Taip, vaikai čia atsiskleidžia. Stengiamės sukurti saugią erdvę, kurioje jie iš tiesų gali būti savimi. Esu matęs, kai labai užsisklendę vaikai tampa stovyklos žvaigždėmis, atranda savo lyderio bei artistiškąsias savybes. Kurdami ir muzikuodami vaikai visada savyje ras kažką naujo. Kaip minėjau, pas mus – daug laisvės, nors tai nereiškia, kad yra daug laisvo laiko (juokiasi).
– Kaip atrodo diena stovykloje?
Diena, kaip ir visur, prasideda nuo sporto ir pusryčių, tada – užsiėmimai. Įprastai, pirmą dienos pusę skiriame mokymuisi ir naujiems patyrimams. Paskaitas bei meistriškumo pamokas įvairiomis temomis veda stovyklos vadovai. Taip pat atvažiuoja svečių – kasmet pakviečiame keletą ryškių skirtingų sričių kūrėjų. Šiemet atvyks grupės „Sheep Got Waxed“ ir solinio projekto „Sheep Effect“ įkūrėjas Simonas Šipavičius bei režisierius, aktorius, dramaturgas Aleksandras Špilevojus.
Valgome pietus ir po jų dirbame grupėse iki pat vakarienės. Stovykloje – tai kertinė kūrybinė dalis, kurioje atsiskleidžia ir praktiškai įgyvendinama viskas, kas išmokstama pirmoje dienos pusėje. Įterpiame aktyvių, sveikatai naudingų užsiėmimų, o vakarinėje programoje – smagiai leidžiame laiką kartu, dalijamės, ko išmokome per dieną, muzikuojame, žaidžiame.
– Nors stovykloje svarbus procesas, tačiau siekiate ir tam tikro rezultato, taip?
Stovyklą užbaigiame koncertu, taip pat kiekvienos grupės sukurti kūriniai įrašomi ir nufilmuojami – tai irgi vertinga patirtis stovyklos dalyviams, o kartu ir jų kūrybos platesnė sklaida, pripažinimas.
– Kokią komandą pasikvietei šiais metais – trumpai pristatyk kitus stovyklos vadovus?
Stovyklos vadovai – profesionalūs muzikos srities atstovai, aktyviai kuriantys, koncertuojantys ir puikiai jaučiantys šiandienos kūrybos pulsą. Stovykloje patirtimi dalinsis elektroninės ir džiazo muzikos profesionalas Matas Samulionis, pianistė ir mokytoja Agnė Pasaravičienė, dainininkė Ūla Marija Barbora Zemeckytė bei įvairių grupių lyderis ir vokalistas Marius Mockevičius. Komanda surinkta tokia, kad galėtų suteikti kuo platesnį spektrą žinių stovyklos dalyviams.
Muzikos kūrybos mokyklos „Muzikalkė“ organizuojama vasaros stovykla „4’33“ vyks rugpjūčio 13–19 d. Trakų rajone įsikūrusioje sodyboje „Trakų aukštės“. Stovykla skirta 13–18 metų moksleiviams. Registruotis dar galima iki liepos 31 d. Plačiau apie stovyklą rasite ČIA.