Ne visiems jiems pavyko iš pirmo karto

Manote, kad muzikantams ir kompozitoriams, kurių vardus šiandien linksniuojame kasdien, gyvenimas buvo rožėmis klotas? Anaiptol! Visi jie – žmonės, ir visi turėjo savo trūkumų ir nesėkmės kartais tykodavo tiesiog už kampo. Pristatome penkias šiandien labai gerai žinomų kūrėjų istorijas, įrodančias, kad niekada nevalia nuleisti rankų!

Photo: Getty

Igoris Stravinskis, 1913-aisiais debiutavęs su savo garsiuoju kūriniu „The Rite Of Spring“, buvo… išvytas iš Paryžiaus, kuriame ir vyko šio kūrinio premjera. Publikai šis kūrinys taip nepatiko, kad ji ėmė siautėti ir koneveikti kūrėją. Tačiau dabar galime drąsiai teigti, kad „The Rite Of Spring“ savu laiku pakeitė XIX amžiaus kompozitorių mąstyseną ir dėl to įėjo į muzikos istoriją.


http://www.bruceduffie.com

Vienas ryškiausių šių laikų pianistų Lang Lang vaikystėje buvo nepriimtas mokytis pianino pamokų dėl talento trūkumo. Devynerių metų berniuko nusivylimą ir gilų liūdesį pastebėjo kiti mokytojai ir pasiūlė jam pabandyti iš naujo bei sugroti Mocarto Piano sonatą No. 10 in C major, K. 330. „Šis kūrinys man įžiebė viltį ir džiaugsmą“, – dabar sako Lang Lang, kuriam būtent ši sonata suteikė antrąjį šansą žengti į muzikos pasaulį.

Abdulah Seferovic 1977

Pianistas Ivo Pogorelic 1980-aisiais sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą Šopeno pianistų konkurse. Komisijos vertintojams smarkiai užkliuvo savitas atlikėjo priėjimas prie kūrinio ir improvizuotas atlikimas. Galiausiai buvo nuspręsta jo net nepakviesti į konkurso finalą. Laimė, viena iš teisėjų buvo Martha Argerich, kuri drąsiai pavadino jį genijumi ir protestuodama atsisakė toliau būti komisijos nare. Fun fact: praėjos vos metams, I. Pogorelic jau grojo Niujorko Carnegie Hall ir ten virpino muzikos mylėtojų širdis.

Visiems džiazo mylėtojams pažįstamas gitaristas Django Reinhardt tikrai patyrė daug sunkumų: romų kilmės muzikantas susidūrė su siaubinga diskriminacija ir vargais negalais išgyveno nacių okupuotoje Prancūzijoje. Vėliau pateko į gaisrą, kuriame taip stipriai apdegė ranką, kad net neteko kelių pirštų. Taigi mokytis groti jam teko iš naujo. Django Reinhardt privalėjo atrasti naują būdą groti gitara ir pritarti jai balsu. Būtent šios jį užklupusios nesėkmės padarė jį vienu unikaliausių kada nors gyvenusių gitaros virtuozų.

Žmogus, kurio pristatinėti nereikia – Liudvikas van Bethovenas – buvo tikras galvos skausmas muzikos mokytojams. Jaunasis Bethovenas buvo labai apleidęs grojimo smuiku pamokas, mat daugybę laiko skirdavo kūrinių rašymui. Puse lūpų buvo kalbama, kad kam jau kam, bet Bethovenui tikrai nepasiseks nei kaip smuikininkui, nei kaip kompozitoriui. Negana to, jis ilgainiui dar ir apkurto. Tačiau niekas, net spengianti tyla ausyse, nepajėgė užgniaužti jo viduje glūdėjusio talento. Nuostabiausias melodijas Bethovenas sukūrė jau visai nebegirdėdamas.

Parengė Rūta Šetikaitė

Tekstai kūrėjams

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *